• Meniu

    Copyright © Variousmag.eu - Įvairenybės iš viso pasaulio

    Reklama viršuje

    Molekulių irimas garuojančioje planetoje

    Variousmag
    2020 m. sausio 29 d., trečiadienis Last Updated 2020-01-28T22:24:17Z
    Kai kurios egzoplanetos yra labai karštos – jų paviršiaus temperatūra viršija netgi dalies žvaigždžių temperatūrą.

    Tokiame karštyje suyra dauguma molekulių.

    Įdomesnė situacija nutinka tuo atveju, jei planeta yra potvyniškai prirakinta prie savo žvaigždės – tada dieninėje pusėje molekulės gali irti, o naktinėje – atsikurti.

    Dabar pirmą kartą pateikta stebėjimų analizė, rodanti tokį procesą iš tiesų vykstant.

    Stebėjimams pasirinkta planeta KELT-9b, kurios paviršiaus temperatūra aukščiausia iš visų žinomų.

    Planeta vieną ratą aplink savo žvaigždę apsuka per pusantros paros, jos masė tris kartus viršija Jupiterio. Planetos atmosfera gana sparčiai garuoja ir pabėga į tarpplanetinę erdvę, bet joje taip pat pučia stiprūs vėjai.

    Stebėdami sistemą, planetai judant aplink žvaigždę, astronomai sudarė vadinamą fazės kreivę – planetos skleidžiamos šviesos intensyvumo priklausomybę nuo to, kuri planetos pusė atsukta į mus.

    Naktinė pusė šviečia mažiau, dieninė – daugiau, taigi šie duomenys leido išmatuoti jų temperatūrą bei karščiausio taško padėtį. Skirtumas tarp nakties ir dienos pasirodė esąs netikėtai mažas; tokių rezultatų paaiškinti vien spinduliuotės pernaša nelabai įmanoma.

    Geriausiai duomenis atitinkantis modelis įtraukia vandenilio molekulių irimą dieninėje pusėje ir atsikūrimą naktinėje: šie procesai sumažina temperatūrų skirtumus.

    Tiesa, pagal šį modelį karščiausias planetos paviršiaus taškas nuo tiesiai po žvaigžde esančio taško turėtų būti nutolęs ne daugiau nei penkiais laipsniais, o stebėjimai rodo 18 laipsnių neatitikimą.

    Kol kas jo paaiškinti nepavyksta, nors autoriai teigia, kad galbūt tą sukelia magnetiniai efektai planetos jonosferoje.

    Konstanta ,,42''
    Komentarai

    Tampilkan

    Naujausi įrašai

    Versijos

    +