Klajojančios juodosios skylės

Header reklama

Breaking News

Klajojančios juodosios skylės

Variousmag
2020 m. sausio 10 d., penktadienis
Dar prieš keletą metų daugelis astronomų galvojo, kad nykštukinės galaktikos neturi centrinių supermasyvių juodųjų skylių, bet dabar situacija pasikeitė reikšmingai.

Kuo toliau, tuo mažesnėse galaktikose atrandami šie objektai, dažnai jas supa nemažas kiekis ryškiai spinduliuojančių dujų.

Naujame tyrime pristatoma 111 nykštukinių galaktikų analizė, tarp kurių net trylikoje atrastos medžiagą ryjančios juodosios skylės.

Galaktikos parinktos pagal du kriterijus: mažą žvaigždžių masę, nesiekiančią trijų milijardų Saulės masių (maždaug tiek žvaigždžių yra Didžiajame Magelano debesyje), bei egzistuojantį radijo spinduliuotės signalą.

Detaliau ištyrus radijo signalų kilmę, paaiškėjo, kad net 39 galaktikos turi kompaktiškus radijo spinduliuotės šaltinius. 13 iš jų beveik neabejotinai yra aktyviai dujas ryjančios juodosios skylės. Tai yra kiek netikėtas rezultatas, nes anksčiau tik viena iš šių galaktikų buvo identifikuota kaip aktyvi pagal regimųjų spindulių spektrą.

Taigi kiti aktyvūs branduoliai regimųjų spindulių neskleidžia tiek daug, o radijo bangos gali būti geresnis metodas jiems aptikti. Įdomu, kad dauguma aktyvių branduolių nėra galaktikų centruose, priešingai nei didelėse galaktikose.

Toks rezultatas prieš keletą metų prognozuotas skaitmeniniais modeliais: nykštukinių galaktikų gravitacinis potencialas silpnesnis, nei didelių, todėl juodosios skylės gali nutolti toliau nuo galaktikos centro.

Šis atradimas reiškia, kad ateityje ieškant masyvių juodųjų skylių nykštukinėse galaktikose negalima apsiriboti vien centrine galaktikų dalimi.

Konstanta ,,42''