• Meniu

    Copyright © Variousmag.eu - Įvairenybės iš viso pasaulio

    Reklama viršuje

    Kaip Visatoje surasti nežemiškos civilizacijos pėdsakus?

    Variousmag
    2020 m. sausio 16 d., ketvirtadienis Last Updated 2020-02-02T18:15:30Z
    1964-aisiais metais sovietų astronomas Nikolajus Kardaševas pasiūlė tokią skalę, pagal kurią suskirstė galimas civilizacijas į I, II ir III tipo.

    Vėliau skalė buvo praplėsta, įvedant klasifikavimą dešimtosiomis tipo dalimis, bet apibrėžimai liko maždaug tokie patys.

    I tipo civilizacija yra tokia, kuri savo reikmėms naudoja visą jų planetos teikiamą energiją (čia turima omeny ir ta energija, kurią planeta gauna iš savo žvaigždės).

    II tipo civilizacijos poreikiams jau naudojama visos žvaigždės energija. Na, o III tipo civilizacija išnaudoja visą savo galaktikos energiją.

    Juodosios skylės kaip greitintuvai

    Vienas toks pavyzdys – dalelių greitintuvai. Kaip taisyklė, kuo didesnę dalelių energiją norime pasiekti, tuo didesnio greitintuvo reikia. Jau ir mūsų (t.y. žmonių) mokslininkai, kad ir nedrąsiai, užsimena apie galimybes kada nors ateityje pastatyti kosminį greitintuvą. Pažengusi civilizacija tikrai galėtų tą padaryti, ir netgi galėtų pasinaudoti stiprios gravitacijos ir energingų dalelių šaltiniu – juodosios skylės aplinka. Net jei kolaideris būtų sukurtas ir ne prie juodosios skylės, veikdamas jis išmestų labai daug energingų „atliekų“ – dalelių, nepagautų detektoriuose. Dauguma tų dalelių būtų nuekranuojamos, bet neutrinai greičiausiai išlėktų ir pasklistų po Visatą.
    Jam geriausia būtų įrengti daug detektorių visuose Žemės vandenynuose, kurie klausytųsi traškesių, pasklindančių, kai toks neutrinas sąveikautų su vandeniu ir pažertų visą pliūpsnį mažesnės energijos dalelių.

    Tiesa, tokie reiškiniai greičiausiai būtų labai reti, nes kolaideriai veiktų ne visą laiką, o tik tol, kol nesibaigtų finansavimas. Visgi paieškoti tokių labai energingų neutrinų, kuriuos būtų sudėtinga paaiškinti natūraliais procesais, būtų tikrai įdomu.

    Daisono sferos

    II Kardaševo tipo civilizacija pagal apibrėžimą išnaudoja visą savo žvaigždės teikiamą energiją. Bet kaip tai padaryti? Juk šviesa sklinda visomis kryptimis, o taip jos nesugaudysi. O gal ir sugaudysi.

    Dar pirmoje XX a. pusėje fantastai iškėlė idėją, kad galinga civilizacija galėtų pastatyti gaubtą aplink savo žvaigždę ir gyventi vidiniame jo paviršiuje. Vėliau, 1960-aisiais, tokią idėją išplėtojo ir sferos savybes apskaičiavo Frimanas Daisonas (Freeman Dyson), kurio vardu objektai ir pakrikštyti.

    Daisono sfera – tai visą, arba didžiąją dalį, žvaigždės gaubianti sfera, kurios spindulys daugmaž lygus planetos orbitos spinduliui. Visa žvaigždės skleidžiama energija sugeriama sferoje, kažkaip panaudojama ir išmetama į išorę. Sferos egzistavimas labai smarkiai pakeičia žvaigždės spektrą: beveik nelieka regimosios ir turbūt ultravioletinės spinduliuotės, tačiau išauga infraraudonoji ir submilimetrinė – tikėtina, kad būtent tokios temperatūros būtų išmetama spinduliuotė.
    Tipinį išmetamos spinduliuotės bangos ilgį galima apskaičiuoti nieko nežinant apie sferos sandarą, tiesiog naudojant termodinaminius argumentus. Bendra sferos į išorę spinduliuojama galia turi būti lygi žvaigždės spinduliuojamai galiai. Šiluminės spinduliuotės galia yra proporcinga spinduliuojančio kūno paviršiaus plotui ir temperatūros ketvirtam laipsniui. Jei spindulys padidėja nuo 700 tūkstančių (Saulės spindulys) iki 150 milijonų kilometrų (astronominis vienetas), tai plotas išauga 46 tūkstančius kartų, o temperatūra sumažėja 15 kartų. Tiek pat kartų, kiek sumažėja temperatūra, padidėja spinduliuotės bangos ilgis. Saulės spinduliuotė stipriausia ties 550 nanometrų, taigi aplink ją pastatyta Daisono sfera daugiausiai spinduliuotų 8 mikrometrų infraraudonuosius spindulius.

    Kaip ten bebūtų, jei tokios Daisono sferos egzistuoja, galima jų paieškoti. Ir tai buvo padaryta. Dar 2009-aisiais metais Astrophysical Journal publikuotas straipsnis, kuriame pristatoma Daisono sferų paieška, naudojant infraraudonosios žvaigždžių apžvalgos duomenis. Tarp 250 tūkstančių žvaigždžių aptikta 16 įdomių objektų, kurių spektrą sunku paaiškinti žinomais natūraliais procesais.

    Erdvėlaivių išmetamieji žybsniai

    Tarp gama spindulius tyrinėjančių astronomų yra toks pusiau anekdotas, kad ilgą laiką gama spindulių žybsniai buvo neoficialiai vadinami „skraidančių lėkščių išmetamųjų dujų pėdsakais“.

    Yra dar keletas astronominių reiškinių, kurie laikomi nežemiškos civilizacijos požymiais.

    Tai – greiti radijo bangų žybsniai, pirmą kartą aptikti 2001-aisiais metais. Juos užfiksuoti labai sudėtinga, nes jie trunka tik keletą milisekundžių, tad kol kas jų atrasta tik 10. Atrodo, kad jie atsklinda iš už Galaktikos ribų. Ir jie turi dvi labai keistas savybes, kurios ir neduoda ramybės tyrėjams. Pirmoji savybė yra tokia, kad jų sklaidos matmuo yra kvantuotas. Išvertus į žmogišką kalbą, tai reiškia, kad laiko tarpai tarp didžiausio ir mažiausio dažnių bangų atskridimo yra beveik tiksliai kažkokio skaičiaus kartotiniai.

    „Sklaidos matmuo“ yra dydis, nurodantis, kiek smarkiai vienas siauras signalas išplinta dažnių erdvėje sklisdamas pro elektrai laidžią terpę (tarpžvaigždinėje terpėje yra daug elektringų dalelių, taigi ta terpė yra laidi elektrai), t.y. kiek smarkiai vieno dažnio bangos atsilieka nuo kito dažnio. Kuo toliau sklinda signalas, tuo didesnis sklaidos matmuo.
    Antroji įdomi savybė yra dar keistesnė: visi žybsniai užfiksuoti neįprastai arti pilnos visuotinio laiko sekundės. Ta prasme, jei užrašytume jų užfiksavimo laikus labai tiksliai visuotinėje laiko sistemoje (UTC), tai paaiškėtų, kad skaičiai po kablelio (sekundės dalys) yra artimesni nuliui ir vienetui, nei būtų galima tikėtis iš atsitiktinio pasiskirstymo.

    Gali būti, kad tai yra tiesiog netikėtas nuokrypis nuo atsitiktinumo, atsirandantis dėl mažos duomenų imties. Bet jei taip nėra, kol kas nėra paaiškinimų, kodėl kažkoks natūralus procesas galėtų žinoti apie mūsiškas sekundes ir siuntinėtų signalus taip reguliariai.

    Galbūt ateiviai jau mus stebi?
    Komentarai

    Tampilkan

    Naujausi įrašai

    Versijos

    +